Bendravimas paauglystėje – kasdienybė ar iššūkis

    Dvi paskutines balandžio mėnesio savaites su septintų klasių mokiniais klasės susirinkimų metu kalbėjomės bendravimo su bendraamžiais svarbos paauglystės metu ir kylančių didžiausių iššūkių klausimais.
Pokalbių metu mokiniai sutiko, kad santykiai su bendraamžiais jiems yra labai svarbūs ir sėkmingas santykių kūrimas, jų puoselėjimas ir išlaikymas jiems dažnai tampa nemažu iššūkiu. Į bendravimą dažniausiai žiūrime kaip į natūralų mums duotą gebėjimą. Taip, bendravimo poreikis yra įgimtas, tačiau bendravimo įgūdžiai į „gimimo komplektą“ neįeina. Visų bendravimo ypatumų, „bendravimo meno“ mes mokomės visą gyvenimą. Ir tą darome tik bendraudami su kitais žmonėmis, stebėdami bendraujančius kitus žmones. Dėl patirties, bendravimo įgūdžių stokos ar dar menko jų išvystymo paaugliai, bendraudami tarpusavyje, dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais. Kartu su visais septintokais išskyrėme pagrindinius iššūkius:
·         Draugų neturėjimas.
·         Geriausio draugo išdavystė.
·         Konfliktai.
·         Patyčios.
·         Apkalbos.
·         „Baltos varnos“ jausmas.
     Darbo grupelėse metu mokiniai bandė rasti sprendimus, teikė patarimus, ką daryti, kad šiems sunkumams užbėgtų už akių, ar susitvarkytų su jais, jiems užklupus. Pamokos pabaigoje, aptarimo metu, gavę paskutinę užduotį „viską pamiršti“ ir prisiminti tik vieną svarbiausią mintį, labiausiai įstrigusį sakinį, dažnas minėjo toleranciją kitokiems, kompromisų svarbą, pagarbą kitam žmogui ir pastebėjimą tų, kurie dažniausiai būna vieni. Tai džiugina.
                   Psichologė Aida ir socialinė pedagogė Audronė

Autorius:
Aida Rakauskienė

Nuotraukos:
Aida Rakauskienė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos