.png)
Paauglystė – periodas augančio žmogaus gyvenime, laikotarpis tarp vaikystės ir suaugystės. Tai metas, kuomet intensyviai vyksta tiek fiziniai, tiek protiniai, tiek psichologiniai pokyčiai žmogaus kūne. Nei viename ankstesniame ar vėlesniame gyvenimo tarpsnyje tokių greitų ir didelių pokyčių žmogus nepatyrė ir nebepatirs. Su pokyčiais visada reikia laiko susigyventi. Kai laiko nėra, kyla iššūkių. Būtent apie iššūkius paauglystėje, o šįkart labiau apie iššūkius, su kuriais susiduria paauglės merginos, su progimnazijos 7-8 klasių merginomis, progimnazijos psichologe ir socialine pedagoge smalsavome lietuvių režisierės Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ peržiūroje kino teatre ir aptarime po jo.
„Akiplėša“ – tai filmas apie paauglių gyvenimą, kasdienybės aktualijas, santykius su tėvais bei bendraamžiais, patyčias, kūno kultą, norą būti tobulam ir atitikti aplinkinių primetamus standartus. Tai filmas apie norą pritapti ir kainą, kurią sumokame, bandydami pasiekti tobulumą.
Filmas nepaliekantis abejingų – gerai suvaidintas, labai realus, grynas, kartais net šokiruojantis, toks, apie kurį dar kurį laiką norisi galvoti, kalbėtis, dalintis savo mintimis ir išgyvenimais. Gera, kad pagrindinė mintis, kurią mūsų merginoms suformavo ši patirtis yra tokia: reikia mylėti save tokį, koks esi – su visais privalumais ir trūkumais.
Psichologė Aida ir socialinė pedagogė Audronė
