Kai susikalbėti galime kalbėdami skirtingomis kalbomis

  • Paskelbė : Lina Bartkevičienė
  • Paskelbta: 2022-04-06
  • Kategorija: Aktualijos
Kai Lietuva tiesia pagalbos ranką Ukrainaiir priima iš šios šalies plūstančius karo pabėgėlius, mokyklos yra vieni pagrindinių pagalbos teikėjų šioje situacijoje. Bėgantys nuo karo žmonės – daugiausia moterys ir vaikai. O vaikai privalo mokytis, privalo būti tarp bendraamžių. Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos darbuotojai supranta, kad  padėti ukrainiečių vaikams kuo greičiau adaptuotis naujoje situacijoje yra jų pilietinė pareiga ir galimybė prisidėti prie kovos už taiką pasaulyje.   
Šiandien progimnazijoje mokosi jau 15 iš Ukrainos atvykusių mokinių: 7 mokiniai 1-4 klasėse ir 8 mokiniai 5-8 klasėse. Kalbėdamiesi su pirmosiomis ukrainiečių šeimomis  pripažinome, kad ši situacija mums nauja, kad patirtis su  kitakalbiais vaikais labai menka. Progimnazijoje teko organizuoti mokymą iš užsienio grįžusių lietuvių arba mišrių šeimų vaikams, bet čia viskas kiek kitaip. Čia daugiau emocinės įtampos, čia kiekvienos šeimos istorija kitokia, kitokie lūkesčiai ir galimybės. Jaudinosi ir vaikai, ir tėvai, o pedagoginei bendruomenei teko prisiminti bendravimą rusų kalba, teko ieškoti mokymo šaltinių, mokytis naudotis vertimo paslaugomis. Nutarėme, kad vaikai greičiau adaptuosis, jei bus bendroje klasėje su savo bendraamžiais, o ne vienoje išlyginamojoje.
Šioje neeilinėje situacijoje dar kartą teko įsitinkinti, kokie kūrybingi ir atsakingi progimnazijos mokytojai. Per keletą dienų  jie susirado reikiamus mokymo šaltinius – labai gelbėjo nuotolinio mokymo patirtys naudojantis el. priemonėmis: Edukoje yra vadovėliai ir rusų kalba, o Moodle sukeltas mokytojų parengtas užduotis vertėjas gali nesunkiai išversti. El. priemonių gausoje netrukus buvo atrasti ir ukrainietiški vadovėliai, o ypač gelbėjo Vilniaus lietuvių namų  metodinė pagalba ir specialus  puslapis, skirtas ukrainiečių mokymui.
Vaikams iš karo apimtos šalies reikia ne tik mokymo, bet ir emocinio palaikymo, supratimo – saugumo jausmo. Čia mūsų vaikai yra fantastiški – nuo pat pirmos minutės apkabino, rūpinosi ir susikalbėjo kažkokia ypatinga kalba. Keletas žodžių rusiškai, keletas lietuviškai, angliškai, tada – Google vertėjas, gestai, šypsena... Ir kažkaip pavyksta.
Ukrainiečių vaikai nori mokytis lietuvių kalbos - tam skiriame keltą papildomų užsiėmimų. Vaikai nori sportuoti, nepamišti turėtų pomėgių: savo šalyje jie lankė šokių, graikų imtynių, gimnastikos būrelius. Norime, kad ugdytųsi savo talentus, ieškome panašių programų.  
Vaikų iš Ukrainos dažnai klausiame, kaip jums sekasi mūsų mokykloje. Jie šypsosi. Sako, kad viskas gerai. Kol kas tai svarbiausia.
Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos