Gyvos tradicijos

      Didžiosios metų šventės - išties magiškas laikotarpis, kurį taip norisi paminėti drauge su pačiais brangiausiais. Šventinės Kūčių vakarienės tradiciškai mes sėdame valgyti su savo artimiausiais šeimos nariais, o mums klasėje belaukiant gražiausių metų švenčių ,,atėjo pajutimas'', kad mes irgi esame šeima, su kuria labai norėtųsi susėsti prie bendro stalo ir kartu pasvajoti apie stebuklą. 
     Gruodžio 22-ąją dieną prieš pat išsiskyrimą ilgoms šventinėms atostogoms, 2e klasės bendruomenėje surengėme stebuklingojo Kūčių vakaro repeticiją. Mokiniai dalijosi patirtimis, kaip jie švenčia Kūčias savo namuose, kokius burtus buria stebuklingąją naktį, nešėsi šieno, kūčiukų. Nuostabu tai, kad šeimose vis dar ,,gyvos'' labai senos Kūčių šventimo tradicijos, mokiniai vis dar ieško prasmės ir tikrumo, tiki Kūčių nakties paslaptimi ir stebuklu.
     Tokios šventės imitacijos metu į vieną visumą apsijungia skirtingų šeimų papročiai, dalijamasi prisiminimais iš jau buvusių švenčių, o kas svarbiausia, kalbant, vaišinantis, vaikai patys netikėtai iškelia dorinį disputą: kas yra tikėjimas? Kas yra dvasingumas? Kas šiose šventėse svarbiausia?
      Todėl norisi palinkėti visiems, kuo dažniau susėsti prie bendro, nebūtinai gardžiomis vaišėmis nukloto, bet gražiais palinkėjimais ir vidinio dosnumo kupino stalo. 
 

 

 

 

 

Autorius:
Mokytoja Martyna Horbačauskienė

Nuotraukos:
Mokytoja Martyna Horbačauskienė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos