• P1014170.JPG
  • P1013945.JPG
  • P1018110.JPG
  • P1018114.JPG
  • P1018112.JPG
  • P1013940.JPG
  • P1018108.JPG
  • P1014175.JPG
  • P1018106.JPG
  • P1018109.JPG
  • P1018113.JPG
  • P1014177.JPG
  • P1018103.JPG
  • P1014173.JPG

rugsejisMokymasis be motyvacijos kaip valgis be skonio pojūčio: ne itin pasotina ir teikia mažai malonumo. Tyrimai rodo, kad kiekvienais metais daugėja vaikų, kurių mokymosi motyvacija menkėja.

Motyvacija nėra nekintamas dydis – ji nepastovi ir priklauso nuo situacijos, nuotaikos, nuo temos. Nė vienas vaikas nėra iš esmės „nemotyvuotas“. Kiekvienas žmogus turi varomųjų galių, leidžiančių jam atlikti tam tikrus dalykus. Deja, dažnai būna taip, kad šios galios nebūtinai nukreiptos į mokymąsi: matematiką ar geografiją. Ne visuomet sutampa tai, ko reikalaujama mokykloje, su tuo, kas vaikus domina. Laimei, privalumai, kuriuos teikia motyvuotas mokymasis, yra didžiuliai: vidinis stimulas didina susidomėjimą, ištvermę, stiprina koncentraciją. Motyvacija nelygu motyvacijai – kaip duona nelygu duonai. Gali suvalgyti riekę minkštos paskrudintos duonos arba pasirinkti kaimiškos ruginės, neskaldytų grūdų – efektas bus visiškai skirtingas. Motyvacija priklauso nuo to, iš kokio šaltinio kilęs impulsas, todėl intensyvumas ir kokybė gali būti labai skirtinga.

 Vidinė motyvacija (stipriausia ir vertingiausia forma) atsiranda, kai vaikas pats deda pastangas iš smalsumo, malonumo, susidomėjimo tema arba veikla, ir tada joks išorinis postūmis (išorinė motyvacija) nebereikalingas, pvz., mamos, mokytojų raginimas ar gąsdinimas, kad jei neišlaikysi testų, egzaminų, kažko nenupirksiu ar neleisiu. Tai trumpalaikis poveikis, neteikiantis jokio pasitenkinimo, anaiptol – keliantis stresą ir įtampą. O stresas yra mirtinas mūsų atminties, kurios mums labiausiai reikia didžiuliam informacijos kiekiui išsaugoti ir atgaminti tada, kai jos prireiks, priešas. Stresas, baimė, pyktis gali paralyžiuoti suvokimą mokantis. Be to įtampa trukdo kūrybiškumui, gebėjimui spręsti problemas. Jei vaikas pasyvus mokymosi proceso dalyvis, nejaučia, kad gali rinktis, daryti pats sprendimus, taip pat ilgainiui praras norą mokytis. Mokytojas kasdien prisiliesdamas prie vaikų protų turi nepamiršti, kad mums reikia kūrybingų, mąstančių žmonių, gebančių spręsti problemas, todėl labai svarbu, kad būtų atsižvelgiama į kiekvieną mokinį individualiai.

Kaip atrodo motyvuotas mokinys? Kaip jį atpažinti?

Visų pirma tai aktyvus pamokoje mokinys. Jam įdomu, kas vyksta. Jis nori mokėti, nori gebėti ir moka pasidžiaugti rezultatais, didžiuojasi galėdamas pritaikyti gyvenimetai, ką yra išmokęs. Jis ne tik išmoksta, bet svarbiausiai – supranta (giluminis išmokimas). Tai atkaklus, lengvai nepasiduodantis, ieškantis įvairių galimybių mokinys. Jis aktyvus ir veikloje po pamokų, aktyviai savanoriauja. Tai sąmoningas pilietis, kurio ir elgesys rečiau būna netinkamas.

Ką gi daryti, kad motyvacija mokymuisi būtų stipri? Be jokios abejonės čia turi bendradarbiauti pats vaikas, tėvai ir ugdymo įstaiga. Pirmiausia turi būti užtikrintas saugumo jausmas. Vaikas turi turėti suvokimą, kam to reikia, veiklos turi būti įprasminamos, jis turi gauti grįžtamąjį ryšį. Vaikui motyvuoti svarbi praturtinta kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi skatinanti aplinka, galimybė būti atsakingu, galėti pasirinki.

Nepamirškime, kad  kiekvienam žmogui pirmiausiai reikia žmogiškų santykių, bendravimo. Tokie jau mes esame – socialios būtybės. Meile paremti santykiai, kuomet vaikas jaučiasi gerai ir saugiai, sudaro „sveiko“ smegenų darbo, o ypač motyvacijos sistemos pagrindą. Aplinkinių domėjimasis, socialinis pripažinimas, pagarba asmenybei, dėmesio siekimas yra vieni iš pagrindinių žmogaus poreikių. Jų nepatenkinus ir motyvacija neatsiranda. Ryšiai su kitais ir nepriklausomumas bei kompetencijos taip pat priskiriami pagrindiniams žmogiškiems poreikiams. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus ir vaikas  norėtų atlikti darbus ir save suvokti kaip gebantį ir mylimą. Vaikams reikia tikrumo jausmo, kad bus mylimi, nesvarbu kokie jų pažymiai, akademiniai gebėjimai. Pirmiausia ne rezultatai, o turinys, temos turi rūpėti tėvams. Už blogus pažymius neturėtų grėsti tėvų nemeilė ir bausmės. Meilė, malonumas, smalsumas, susidomėjimas yra energijos varomosios jėgos, skatinančios veikti, o negatyvios emocijos veikia kaip stabdžiai. Vaikas turi jausti, kad aplinka yra sąžininga.

Jeigu vaikai jaučiasi tvirti ir saugūs, pasitiki jiems brangiais žmonėmis, žvilgsnį jie nukreipia į pasaulį, ten  už „durų“ ir ima jį tyrinėti. Smalsumas būdingas kiekvienam vaikui kaip troškulys ir miegas – tai viena iš pagrindinių biologinių reikmių. Apsaugos mechanizmas, slopinantis natūralų smalsumą, yra baimė. Kuo daugiau patiriama meilės, tuo mažesnė baimė ir tuo anksčiau vystosi smalsumas.  Kas labiau savimi pasitiki, tas daugiau  ir nuveikia.  Signalas, kurį tėvai siunčia savo vaikams, pašalindami iš kelio kiekvieną kliūtį, skamba taip: „Tu pats nesugebėsi.“

„Ar aš tai įveiksiu?“ Teigiamai atsako tie žmonės, kurie įsitikinę, kad gali savarankiškai spręsti problemas ir nesijaučia bejėgiai prieš neįveikiamas užduotis. Labai svarbu, kad vaikas suprastų save kaip gebantį daryti savarankiškus pasirinkimus, jausti atsakomybę.

Taigi jausmai ir emocijos labai svarbūs ir mokymosi motyvacijos buvimui ar nebuvimui. Šalia mokslumo, protingumo arba inteligencijos koeficiento, kitaip tariant, intelekto, visada labai svarbu ugdyti ir emocinį intelektą: mokytis atpažinti, priimti ir suprasti bei valdyti savo jausmus, emocijas, tinkamai jas išreikšti, kad nedarytume žalos sau ir aplinkiniams. Dažnai tai ir tampa didžiausia kliūtimi motyvacijai mokytis. Juk iš tiesų mes tam tikra prasme turime du protus: vienas mąsto, kitas – jaučia. Šie du protai, emocinis ir racionalusis, dažniausiai veikia persipindami, suliedami skirtingus pasaulio pažinimo ir mokėjimo jame elgtis būdus. Ir neretai būna taip, kad mūsų sėkmę ar nesėkmę gyvenime nulemia būtent emocionalusis protas.

Tačiau ne vien dvasiniai, bet ir fiziniai veiksniai daro įtaką pajėgumui mokytis. Ar esame žvalūs, atidūs, ar išsimiegoję, ar alkani – visa tai stipriai veikia motyvaciją. Kuo daugiau dirgiklių, tuo sunkiau koncentruotis: nesveikas maistas, priklausomybės, virtualūs dirgikliai. Dažnai vargina per didelis krūvis, o ir mokykla ne visada atitinka mokinio gebėjimus.

Tėvai gali sudaryti prielaidas vaikams domėtis naujovėmis arba atvirkščiai - užkirsti kelią tam. Jeigu šeima nerodo didesnių kultūrinių iniciatyvų, tai ir vaiko mokymosi motyvacija bus menka.

Parsirūpinkite, kad vaikas patirtų sėkmę. Jeigu nesiseka matematika, kiti mokslai, tai reikia rasti tam atsvarą. Vaikas turi žinoti: „Aš tai galiu“ - bent kažkurioje srityje. Tikrai kiekvienas iš mūsų turime kažkokį talentą, gebėjimą. Tėvai ir mokytojai, kiti artimi žmonės turi padėti vaikams jį pastebėti ir atrasti, nukreipti, pastūmėti, kad jis didėtų, augtų ir duotų vaisius.  

Deja, nėra burtų lazdelės, kuria mostelėjus vaikas jau būtų pasirengęs mokytis. Niekas neprivers – tai teks padaryti pačiam, o tėvai gali sudaryti palankias sąlygas vidiniam impulsui sužadinti. Didžiausi ir svarbiausi mentoriai vaiko gyvenime visada yra tėvai, kurie skiria vaikams laiką, kalba su jais apie viską, kas jiems rūpi, sugeba neidealizuoti praeities (tai didžiausias priešas tobulėjimui), supranta, kad vaikas pirmiausiai iš mūsų turi imti, o ne duoti,  ir žino, kad geriausias laikas, koks gali būti, yra čia ir dabar.

Rekomenduojamas psichologės Astos Blandės testas tėvams:  www.zkartostestas.lt

Psichologė Renata Stonienė

2017-09-01

Elektroninis dienynas Tamo r Tarnybinis el.paštas

NARIŲ REGISTRACIJA

KALENDORIUS

Pirm A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
8
9
10
13
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
l

DABAR NARŠO

Svetainėje lankosi 98 svečiai ir nėra prisijungusių narių

LANKYTOJAI

1266348
Šiandien
Vakar
Šią savaitę
Praėjusią savaitę
Šį mėnesį
Praėjusį mėnesį
Iš viso
1373
10943
12316
1157853
129322
390973
1266348

2017-12-11 04:13
smm Kaišiadorių rajono savivaldybė Draugiškas internetas Augu pats LITNET mokykloms Mukis NEC Eco Schools logo 100