Spausdinti
Peržiūros: 2639

Mokyklos istorija


1978 metais rugsėjo 1-ąją buvo atidaryta Kaišiadorių 2-oji vidurinė mokykla. Pirmasis direktorius – Vladas Cibulskis, direktoriaus pavaduotojai – E.Pusvaškienė, R.Pakalniškienė, R.Kapcevičius.

1993 metų spalio 28 dieną mokykla pavadinta buvusio direktoriaus Vaclovo Giržado vardu.

2009 metų rugsėjo 1 dieną mokykla tapo pagrindine.

2011 metų birželio 30 dieną mokyklai suteiktas progimnazijos vardas.

Mokyklai vadovavo šie direktoriai:
Vladas Cibulskis – 1978-1986;
Vida Sereikienė – 1986-1989;
Vaclovas Giržadas – 1989-1993;
Pranas Zaveckas – 1993-2000;
Elena Pusvaškienė – 2000-2003;
Pranas Zaveckas – 2003-2011;
Jolita Morkūnaitė mokyklai vadovauja nuo 2011 m. spalio 3 d.

Buvę mokyklos direktoriaus pavaduotojai:
R. Kapcevičius, E. Pusvaškienė, R. Pakalniškienė, O. Čiurinskienė, A. Venskutė, L. Statkutė, L. Vaitonienė, L. Lukoševičienė, L. Kandratavičienė, E. Ikvildienė, B. Gudonienė

Dabartiniai progimnazijos direktoriaus pavaduotojai:
A. Kudrevičienė, L. Bartkevičienė, M. Balčiūnaitė Kazanavičienė, R. Žukauskaitė, R. Šadurskas

Nuo mokyklos įsikūrimo dirba mokytojai:
L. Lenkauskienė, E. Ikvildienė, V. Cibulskienė.

Baigė ir dirba savo mokykloje:
J. Morkūnaitė, J. Džekčiorienė, V. Prokarenkienė, A. Kudrevičienė, L. Kačiulienė, J. Joneliūnė,  J. Aleknavičiūtė, I. Vaitelienė, D. Derškutė, L. Statkutė, J. Klanienė, I. Banionienė, A. Paulauskienė, L. Lelešienė, L. Zaveckienė, G. Kandratavičius, L. Gresienė, J. Radkevičienė.

Vaclovas Giržadas

VAIKYSTĖ IR ŠEIMA

GiržadųVaclovas Giržadas šeimoje 1961 m. lapkričio 22 dieną gimė sūnus. Pakrikštijo dėdės vardu – Vaclovu. Motina pasakojo, kad vaikystėje labai mylėjo gyvūnėlius ( triušiukus, aviukus). Mokykloje gerai mokėsi, nereikėjo 8-oje klasėje laikyti egzaminų. Domėjosi šachmatais, mėgo skaityti knygas. Visur lyderiavo. Visada buvo už draugus, už klasę. Niekada neišduodavo, neišjuokdavo, neįskaudindavo, nemokėjo pykti. Mokėjo apginti kitus, bet ne kumščiu. Šeimoje augo dar du broliai ir sesuo. Kuomet gimė sūnus Santaras, jam paaugusiam skyrė kiek galima daugiau laisvalaikio. Žiemą vėžindavo rogutėmis, lipdydavo besmegenį, vasarą –pramogaudavo prie ežero. Santaras su niekuo taip linksmai nesijuokdavo, nesidžiaugdavo – kaip su tėčiu. Vaclovo Giržado studijų draugas  Evaldas Bakonis prisimena: Su Vaclovu paskutiniaisiais studijų metais teko gyventi viename bendrabučio kambaryje. Keturviečiame kambaryje gyvenome penkiese. Vaclovui bendrabutis tais metais nebuvo skirtas, tačiau, žinodami jo nelengvą finansinę padėtį, pakvietėme apsigyventi savo kambaryje. Jam teko miegoti ant sulankstomos lovelės. Apskritai Vaclovas žavėjo keliais dalykais. Pirma, savo išvaizda. Nors buvo vienas jauniausių kurse, tačiau išsiskyrė savo solidžia išvaizda. Nedažnas tuo metu želdinosi barzdą. O daugiausiai solidumo jam suteikė visai neįprastas dalykas tarp tuomečio jaunimo – šaltesniu metų laiku nešiojama skrybėlė. Antrasis išskirtinis bruožas – jo tautiškumas. Dažnai Vaclovą pamalonindami vadindavome „lietuvninku“.

MOKYTOJAS IR DIREKTORIUS

Į mokyklą 1987 m. rugsėjo 1 d. atėjo pilnas optimizmo, energijos, įsiklausantis kiekvieno nuomonę. Atėjo kaip mokytojas. Mokiniams buvo vyresnysis draugas ir patarėjas. Jo pamokos buvo visai kitokios – tarsi naujos planetos atradimas. Vaclovas Giržadas labai domėjosi Lietuvos istorija. Tuo užkrėtė ir savo kolegas bei mokinius. „Visada atsiminsiu direktorių kaip savo Tėvynės didį mylėtoją“ – prisiminė mokinys Gediminas Ivaškevičius. Jau nuo 1989 m. kolektyvas išrinko Kaišiadorių 2-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. „Kitos mokyklos pavydėjo šio ypatingo žmogaus“ – prisimena direktoriaus pavaduotoja Eugenija Ikvildienė. Labai daug dirbo, keitė mokyklos „veidą“ . Visada būdavo įdomu jo klausytis. Jis turėjo puikią iškalbą, puikią išvaizdą, buvo visiems įdomus. Mokyklos kolektyvas dar nėra buvęs toks darnus, kaip jo vadovavimo metais. Tai buvo tvirtų pažiūrų žmogus: be melo, apgaulės, veidmainystės. - O istorijos pamokos! (prisimena buvusi mokinė Edita Pališkytė) - Moki ar nemoki? – taip niekada nebūdavo - Visą laiką moki! Šio mokytojo pamokos laukiamos, nes įdomios. Mėgo ir pajuokauti, ar kokią linksmą istoriją papasakoti. Žiūrėk – pamokos ir nebėr. Mėgo šį mokytoją mokiniai už jo nuoširdumą, paprastumą, gebėjimą bendrauti. Gerbė, nes jis mokinius gerbė, pratino lenktis prie knygos. Džiaugėmės, kad turime žmogų kuris mokė mūsų tautos istorijos, kad mokyklos gyvenimas su juo tapo įdomesnis ir turtingesnis. Į darbą ateidavo pirmas, o išeidavo paskutinis. Draugiška ir geranoriška aplinka skatino ir kitus dirbti naujoviškiau. Savo planus ir idėjas visada išdėstydavo atvirai, įsiklausydavo į kitų nuomonę. Daug žinojo, pats stengėsi tuo uždegti mokinius. Mokė analizuoti, lyginti, mąstyti. Jo svajonė buvo parašyti Lietuvos istorijos vadovėlį.

POLITIKAS

Jis dirbo Lietuvos ateičiai! Vaclovas Giržadas pasižymėjo sugebėjimu visuomet būti visų įvykių centre ir juos valdyti. Tai asmenybė, kuriai rūpėjo visuomeniniai reikalai. Kaišiadorių rajone jis buvo žmogus, į kurį žiūrėjo visi. Į jį norėjo lygiuotis istorikai i rajono mokyklų vadovai. Jam niekuomet netrūko entuziazmo: organizuojant 1-ąjį sąjūdžio mitingą Kaišiadoryse, laisvą Vasario 16-osios minėjimą, būti Baltijos kely – su visais, trokštančiais Nepriklausomybės, nebijančiais laisvo žodžio, tikinčiais Lietuvos ateitimi, žmonėmis... Dėl savo idėjų galėjo pakovoti. „Jo netekus viduje liko kažkokia tuštuma. Vaclovas Giržadas buvo puikus žmogus, istorikas. Savo širdį jis atidavė mokyklai, ji ir sustojo plakusi prie mokyklos“.